pyniava

pýniava sf. (1) 1. susipynimas, raizginys: Ištekinės pušys, aukštai prasismelkusios pro susiraizgiusių šakų pyniavą, bangavo, glaustėsi viršūnėmis rš. Akys raibo šitoje nuostabioje gėlių ir žolių pyniavoje rš. Ornamentų pýniava DŽ. | Kalnai, kalneliai, klonys, ... Neries bangų švelnioji pyniava B.Sruog. Veržias pro langus žmonių balsai ir šūkių pyniava rš. 2. satyrinė daina, dainuojama paposmiui: Kaip pyniavą leisma: iš kairės ar iš dešinės? Trgn.